Dictionary of the Lithuanian Language.
burniavimas — burniãvimas sm. (1) Rd, Grg → burniuoti: Įgriso munie ano burniãvimas Vvr … Dictionary of the Lithuanian Language
burnioti — burnioti, ioja, iojo Kair žr. burniuoti: Taip apdovanojau, dar jis burnio[ja]! Up … Dictionary of the Lithuanian Language
burnoti — burnoti, oja, ojo 1. tr., intr. Sv piktai kalbėti, piktžodžiauti, keikti, burnyti, burniuoti: Burnoja, kaip tik liežuvis žino Žl. Dėl prasto valgio samdinykai ėmė burnoti Grž. Ko tu čia tep burnoji – da liežuvis apšaš! Gs. Be reikalo tu mane tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
burnyti — bur̃nyti, ija ( yja), ijo intr. Gs burnoti, burniuoti, murmėti: Teip gerai padariau jam, o jis vis dar bur̃nyja ant manęs Skr. Nebur̃nyk, tik dirbk! Alk. | refl.: Simas nesiburnija, kad šeimyna ir darbininkai brangu rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išburniuoti — tr. išplūsti, išbarti: Senos bobos tankiai viena antrą išburniuoja Vlk. burniuoti; išburniuoti; paburniuoti; suburniuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
kuburniuoti — kuburniuoti, iuoja, iãvo intr., kùburniuoti, iuoja, iavo dirbti pasilenkus, susikūprinus; nesparčiai dirbti, čiupinėtis: Bulbienõs kuburniãvo žmonės Trgn. | Perdien gal te kùburniuosi ir nepabaigsi?! Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
paburniuoti — 1. refl. J pasiplūsti, pasibarti. 2. intr. pagerti svaigalų: Žmonės nesibaido pavojaus, mėgsta paburniuoti rš. | refl.: Pasiburniuoti, t. y. po burnelę išgerti J. burniuoti; išburniuoti; paburniuoti; suburniuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
suburniuoti — intr. sukeikti: Išbarė pačią be reikalo, ant mergaitės suburniavo Žem. burniuoti; išburniuoti; paburniuoti; suburniuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
